Keturi diskusijos dalyviai – Geriausio jaunojo „ArtVilnius“ menininko premijos steigėjos, advokatų kontoros „Cobalt“ vadovaujantis partneris dr. Irmantas Norkus; meno rinkos ekspertė, „Meno klubo“ įkūrėja Justė Jonutytė; menininkas, kuratorius Robertas Narkus ir menininkė Beatričė Mockevičiūtė – kėlė aktualius klausimus, sujungiančius du iš pirmo žvilgsnio mažai ką bendra turinčius meno ir verslo pasaulius, bei ieškojo atsakymų, ar verslas gali padėti menui augti, o menas – keisti verslo mąstymą, kurti inovacijas ir ilgalaikę vertę?
Diskusiją moderavo verslininkė, meno kolekcininkė, įmonės „JCDecaux Lietuva“ vadovė, daugiau nei penkiolikos metų patirtį meno lauke sukaupusi Žaneta Fomova. Jos ir Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) iniciatyva vykdomas vienas ryškiausių verslo ir meno sinergijos pavyzdžių – nuo 2016-ųjų jaunuosius šalies menininkus remianti ir jų sklaidą šalyje bei užsienyje skatinanti „JCDecaux“ premija.
Kur susijungia verslo ir meno pasauliai?
Kalbėdami apie kapitalą ir meno sinergiją, dažnai esame linkę galvoti vien apie investicinę grąžą. Visgi šis klausimas yra gerokai platesnis. Kiek menas gali prisidėti prie kapitalo ir kokios vertės menas gali atnešti verslui? Pradėdamas diskusiją, advokatų kontoros COBALT vadovaujantis partneris Dr. Irmantas Norkus akcentuoja klausimų ir sprendimų reikšmę. Pasak jo, jeigu verslas įpratęs nuolat ieškoti sprendimų ir spręsti kylančius klausimus, menas linkęs šiuos klausimus kelti.
Žvelgiant iš praktinės pusės, kapitalo artėjimas prie meno – natūrali sparčiai augančios visuomenės judėjimo trajektorija, kurią nulemia ne tik emociniai, bet ir racionalūs verslo motyvai. Pirmiausia, verslui reikalinga gera reputacija, kuri reiškia ir daugiau kapitalo. Būtent dėl šios priežasties verslas pirmiausiai ieško alternatyvių erdvių, kuriose galėtų visapusiškai augti.
Šioje srityje Lietuva ir jos verslininkai nėra išskirtiniai – jie juda tokia pat trajektorija kaip ir visas civilizuotas Vakarų pasaulis. Kuo kraštas sparčiau turtėja, tuo jis tampa dosnesnis meno, sporto, visuomeninėms iniciatyvoms. Atsakydamas į klausimą, kodėl jis pats pasirinko būtent meno kryptį, Dr. Irmantas Norkus atvirauja: jo pasirinkimą lėmė asmeninės preferencijos. „Vieną dieną susitikome su „ArtVilnius“ vadove Diana Stomiene, pasikalbėjome ir nutarėme bendradarbiauti. Mane žavi, kad meno bendruomenė Lietuvoje sparčiai auga – neabejoju, kad po dešimties metų mūsų šalyje matysime daug naujų talentų, solidžių pasiekimų tarptautiniame lauke ir dar daugiau tarpdisciplininio bendradarbiavimo pavyzdžių.“
Advokato mintis papildo ir meno rinkos ekspertė Justė Jonutytė. Pastaraisiais metais, pradeda ji, Lietuvą užsienio žiniasklaidoje garsino būtent mūsų šalies menininkų pasiekimai. Verslui menininkų rėmimas tampa ne tik platesnės diskusijos galimybe, bet ir papildoma reputacine verte. Žvelgiant plačiau, menininkui taip pat aktualu, kad jo praktika apimtų abu polius – tiek menotyrinį, tiek finansinį pripažinimą. „Dažniausiai menininkai, kurių kūriniai gerai parduodami, tačiau nesulaukia muziejų susidomėjimo, ilgainiui išnyksta. Tvariam augimui dažniausiai svarbu, kad šios vertės eitų greta“, – pasakoja ekspertė.
Reaguodamas į diskusiją, menininkas Robertas Narkus pabrėžia ir platesnę menininkų funkciją. Menas yra tampriai susijęs su skirtingais visuomenės kūrimo aspektais, o kūrinys, pasak jo, tėra tik ledkalnio viršūnė to, ką savo buvimu menininkai gali atnešti visuomenei. Būti menininku, sako Robertas Narkus, reiškia gerokai daugiau – gebėti strateguoti ir numatyti ateitį. Meno pasaulis dalyvauja idėjų kovoje ir tai, kaip ir versle, reikalauja gilaus intelektualinio suvokimo, kas vyksta pasaulyje. Ne veltui apie menininkus dažnai kalbama kaip apie tam tikrus vizionierius. „Šiandien mes tampame idėjas eksportuojančia civilizacija. Ne tik idėjos juda paskui kapitalą, bet ir kapitalas juda paskui idėjas“, – pasakoja kūrėjas. Vadinasi, kalbant apie meno ir verslo sinergiją, turėtume kalbėti ne apie rėmimo ar vienpusio poreikio idėją, o veikiau – apie abipusiai judančias, abiem poliams naudingas transakcijas. Verslas mene ieško autentiškumo, ryšio ir prasmės, o menas versle – pripažinimo ir resursų.
Verslo ir meno sinergiją pabrėžia ir menininkė Beatričė Mockevičiūtė. „Nereikėtų akcentuoti vien to, ką menas duoda verslui, o verslas – menui. Man daug įdomiau galvoti apie įsižiebusias bendras galimybes ir jungtis, bendrumą. Juk verslas, prisidėdamas prie kultūros, prisideda prie bendro visuomenės kultūrinio audinio kūrimo.“ Gražus to pavyzdys, užsimena kūrėja, ŠMC ir Žanetos Fomovos iniciatyva įsteigta „JCDecaux“ premija. Ji Lietuvoje paskatino naują reiškinį, leidžiantį jaunam kūrėjui kurti tokiomis sąlygomis, kokias turi pripažinimą jau pelnę autoriai. Ši iniciatyva – puiki iliustracija to, kaip menininkė įsivaizduoja kompleksišką šių dviejų pasaulių jungtį.
Kaip sustiprinti meno ir verslo bendradarbiavimą?
Paklaustas, kaip ateityje dar sustiprinti meno ir verslo bendradarbiavimą, advokatų kontoros COBALT vadovaujantis partneris Dr. Irmantas Norkus pabrėžia augantį mūsų šalies kapitalą. „Per trisdešimt metų Lietuva pasiekė stulbinančių dalykų. Mūsų verslai sparčiai auga, o kapitalas didėja. Kapitalui mažėjant, pirmiausia nukenčia paramos projektai, tačiau kai jis turi galimybę tvariai augti, natūraliai didėja ir menui atitenkanti kapitalo dalis.“ Jis pabrėžia ir naujai ateinančią, vis labiau atsipalaidavusią verslininkų kartą, kuri, kaip pasakoja teisininkas, mūsų šalyje neišvengiamai sukurs ir didesnį kolekcininkų, privačių galerijų, naujų meno iniciatyvų skaičių. „Verslininkai linkę konkuruoti, todėl tiek „JCDecaux“ premija, tiek MO muziejaus įsteigimas ir kiti gerieji pavyzdžiai verslo lauke įžiebė naujų diskusijų, paskatino bei dar paskatins ne vieną naują meno iniciatyvą.“
Justė Jonutytė priduria, kad vienas iš paskatinimo būdų galėtų būti verslams taikomos mokestinės lengvatos. Šis modelis itin populiarus JAV. Meno rinkos ekspertė taip pat pabrėžia naujosios verslininkų kartos iniciatyvumą: „Jaunoji karta yra labai kūrybiška, linkusi įsitraukti į procesus, norinti asmeniškai pažinti menininkus. Šie verslininkai nebėra tik pasyvūs kolekcininkai ir toks požiūris jau savaime skatina pokytį.“
Menininkas Robertas Narkus čia pabrėžia drąsą – tiek menininkų, tiek verslininkų pareiga, pasak jo, yra nugalėti baimes. Investuodami į tam tikrų idėjų įbalsinimą, kartu kuriame atvirą pasaulį, o kapitalas yra neatsiejama šio pasaulio dalis ir į priekį nešančios kūrybinės raketos kuras.
Diskusijos moderatorė Žaneta Fomova pokalbį simboliškai užbaigė klausimu apie tarnystę kitam ir didžiausią bendradarbiavimo vertę. Apibendrindama diskusiją menininkė Beatričė Mockevičiūtė pabrėžė bendražmogiškumą – už kiekvieno verslo, kaip ir už kiekvieno meno kūrinio, slypi žmogus. Sėkmingiausia kūryba yra ta, kuri geba kelti klausimus ir skatinti pokalbius skirtingose visuomenės plotmėse.
